išžirgti

išžir̃gti intr. K.Būg, J. Ger, OGLII68,137, NdŽ, KŽ; LVIV728 1. DŽ¹ kojas išskėsti nepastovint, išsižergti: Karvė išžir̃go ant ledo J.Jabl(Ilg). Nekaustytas arklys an ledo gali išžir̃gti Jrb. Tuom tarpu buvo labai slidus kelias. Kumelė išžir̃go, stimburį pastatė LTR(Šn). Paslydo i išžir̃go Plv. Ta mūsų Cėkė (karvės vardas) nabagė ant ledo išžir̃go Brs. Arklys pavargo, išžir̃go ir nė žingsnio toliau Up. Nevaryk šiandien karvių į lauką: visur paledyta – gali išžir̃gti Žgč. Jie (briedžiai) negalia per plyną ledą bėgti, tankiai išžir̃gsta ir išsisuka kojas StngŽ75. Ledo antviršiais b[e]eidama su klumpiais išžirgau aukšynelkoms Lk. Išžir̃go ant ledo par šventą Joną, nusidūrė par Kalėdas į baravykų kotą (iron.) Šts. ^ Išžir̃go kap karvė ant ledo Dkš, Klvr; LTR(Vdk). Išžirgo kaip ubagas ant ledo LTR(Vlkv). 2. Š, BŽ479 išsiskėsti, išsiklaipyti: Ve išžirgę pirštai kojų vaiko J. 3. išklypti, susimesti, persikreipti: Lūšnelė išžirgusiomis sienomis, be langų rš. Trobesiai seni, skylėtais, šiaudiniais stogais, apleisti, dažnai išžirgusiomis sienomis rš. Klojimas apsamanojęs žaliom samanom, išžirgusiom paramstytom sienom rš. | refl.: Tie patys išsižirgusiomis sienomis kaimai rš. \ žirgti; išžirgti; pražirgti; sužirgti